Klinikoje atliekamos šios chirurginės procedūros:
- pūlinių atvėrimas
- paprastas dantų traukimas
- sudėtingos neišdygusių, protinių dantų šalinimo operacijos
- žandikaulių cistų operacijos
- danties šaknies rezekcija, retrogradinis plombavimas
- danties amputacija, hemisekcija
- burnos prieangio plastika
- lūpos ir liežuvio pasaitėlio plastika
- perikoronarito chirurginis gydymas
- kaulinių išaugų šalinimas
- akmenų pašalinimas iš seilių liaukų latakų
- sinuso pakėlimo operacijos
- atkuriamosios žandikaulių operacijos
- implantacijos
Paprastas danties rovimas
Atliekant šią nesudėtingą procedūrą labai svarbu, kad rovimo metu gydytojas nepažeistų žandikaulio kaulo sienelių, ir vėliau būtų galima atlikti implantaciją. Implantacijos sėkmė ir sudėtingumo laipsnis labai priklauso nuo danties rovimo kokybės. Todėl ir paprastą rovimą rekomenduojame atlikti pas patyrusį gydytoją burnos chirurgą.
Protinio danties rovimas
Protinius dantis rekomenduojama šalinti, esant audinių uždegimui aplink dantį, ortodontiniu tikslu, kai jie yra pažeisti karieso, skausmingi, pilnai neišdygę ar dygsta netaisyklinga kryptimi, remiasi į greta esantį krūminį dantį.
Retinuotų dantų rovimas
Atliekamas operaciniu būdu taikant vietinį nuskausminimą. Retinuoti – tai ne tik protiniai, bet ir kiti dantys, kurie yra neišdygę. Jie neatlieka kramtymo funkcijos, gali sugadinti gretimą dantį, apie nepradygusius dantis gali formuotis cistos, dantys gali sustumti kitus dantis į neteisingą padėtį. Todėl juos rekomenduojama pašalinti. Operaciją reikėtų planuoti, kadangi gijimo laikotarpis būna labai įvairus, geriau nedaryti tokių procedūrų prieš pat keliones, svarbius susitikimus ar vestuves. Po pašalinimo operacijos 3-5 dienas reikėtų tikėtis patinimo žande.
Hemisekcija ir amputacija
Pasitaiko tokių atvejų, kuomet dantis atrodo dar neblogai ir galėtų dar pakankamai ilgai tarnauti, tačiau viena kuri nors šaknis turi infekcijos židinį, kuris yra nepagydomas, skilusi šaknis ar dėl periodontito negrįžtamai pažeista. Tuomet, priklausomai nuo esamos situacijos, yra šalinama dalis šaknies arba viena pilna šaknis, paliekant kitas sveikas. Pilnai sugijus žaizdai, toks dantis dažniausiai protezuojamas kaip pavienis, arba jungiamas prie gretutinių dantų.
Kaulinių išaugų pašalinimas
Būna atvejų, kada po danties rovimo kaulas atsistato netolygiai, būna nelygus, su aštriomis kaulinėmis išaugomis arba dideliais įdubimais, o kartais tiesiog tokia kaulo anatominė forma, kuri neleidžia pacientui patogiai nešioti išimamą protezą arba protezas atrodo neestetiškai. Operacijos metu atkėlus gleivinę išaugos yra sulyginamos. Tokiu būdu suformuojamas kaulo kontūras, kuris tolygiai priima krūvį nešiojant išimamus protezus ir pacientui nespaudžia.
Žandikaulio cistos operacija, danties šaknies rezekcija ir retrogradinis plombavimas
Gali būti taikoma esant židiniams ant šaknų viršūnių. Šios operacijos metu taikant vietinį nuskausminimą, prapjaunama gleivinė, padaromas langelis kaule, kad prieiti prie židinio, pašalinama cista su kapsule, nupjaunama danties šaknies viršūnė, aplink kurią buvo susiformavęs židinys ir likusi šaknies dalis užpildoma infekcijai nepralaidžia plombine medžiaga. Dėl infekcijos susidariusį kaulinį defektą galima užpildyti kaulo pakaitalu ir operacinė žaizda susiuvama. Paprastai ši procedūra nesunkiai pacientų toleruojama ir pooperacinis periodas būna neskausmingas.
Sinuso dugno pakėlimo operacija
Viena iš dažniausiai naudojamų kaulo priauginimo operacijų, atliekama tik viršutiniame žandikaulyje. Žmogui senstant viršutinio žandikaulio sinusai didėja, atrofuojasi kaulas, esantis viršutinio žandikaulio alveolinėje ataugoje. Iš pradžių jis vis dar būna pakankamas dantų implantams įsriegti, tačiau laikui bėgant aukštis gali sparčiai mažėti ir tuomet sinuso pakėlimo operacija tampa neišvengiama. Taigi, kuo anksčiau po dantų netekimo nusprendžiama implantuoti, tuo paprastesnė būna procedūra, ir atvirkščiai, kuo ilgiau delsiama netekus dantų, tuo didesnė tikimybė, kad prireiks pakelti sinusą. Šiuo tikslu buvo sukurtas kaulo priauginimo metodas, kurio eigoje yra pastorinama sinuso apatinė sienelė arba kitaip sakant pakeliamas sinuso dugnas. Priaugus kaului po 6-8 mėnesių gali būti atliekama dantų implantacija. Sinuso dugno pakėlimas ir dantų implantacija gali būti atliekama vienu metu, jei viršutinio žandikaulio sinuso sienelė yra pakankamai stora, kad įsukus implantą, jis būtų stabilus. Operacija atliekama taikant vietinę nejautrą ir užtrunka apie 1 valandą. Operacijos metu pacientas nejaučia jokio skausmo. Dažnai pasitaikantis reiškinys po operacijos yra nedidelis operuotos srities ir aplinkinių audinių tinimas, kuris trunka kelias paras, tai yra natūrali organizmo reakcija, kuri labai dažnai būna aplinkinių nepastebima. Kad sumažinti operuotos vietos tinimą yra naudojami papildomi medikamentai operacijos metu ir labai svarbu laikytis nurodyto rėžimo. Po operacijos patariama bent keletą dienų nerūkyti, savaitę nedirbti fizinio darbo pasilenkus, keletą savaičių nečiaudėti ir nekosėti pro nosį, nenardyti.
Kaulo priauginimo procedūros
Netekus dantų, iš karto pradeda vystytis žandikaulių atrofija, kuri pasireiškia žandikaulio aukščio ir pločio mažėjimu. Kaulo matmenys gali sumažėti ir dėl neatsargaus danties traukimo, išimamų protezų nešiojimo (kurie remiasi į žandikaulį ir paspartina jo tirpimą), taip pat dėl buvusių traumų, ilgai neištrauktų paslankių dantų su infekciniais židiniais. Kaulo pastorinimas – tai operacija, kurios metu kaulo gabalėlis išimamas iš vienos žandikaulio ar kūno vietos ir pritvirtinamas toje žandikaulio vietoje, kurioje ateityje planuojama implantacija. Operacijos metu pacientas nejaučia jokio skausmo. Po operacijos praėjus nuskausminimui, maudimas nebūna stiprus ir yra nesunkiai suvaldomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Dažniausiai maudimo pojūčių nebūna jau po keleto dienų, retesniais atvejais jie gali tęstis apie savaitę. Po operacijos patariama bent keletą dienų nerūkyti, riboti fizinį aktyvumą, nekramtyti operuotąja puse 3–4 savaites. Nepatariama išvykti iš šalies bent dvi savaites.